laidnus

laidnùs, -ì adj. (4) 1. Knv, Vrn, Lp silpnai susuktas, nesukrus (apie siūlą): Verpt moka – siūlas laidnùs, o nepabėga (nenutrūksta) Rud. Tik su vienu laidniù siūlu galėsiu visas ataudas ataust Vs.

laidniaĩ adv.: Laidniaĩ suverpė siūlą Azr.

2. nuožulnus: Laidnì vieta Lp. 3. Lš lengvai nusileidžiantis, neužsispyręs: Matyt, laidnùs vyrukas Lp.